Veislės istorija

Kernterjerų veislė yra gana sena ir priklauso grupei šunų, apibūdintų kaip terjerai (lotyniškai žodis terra reiškia žemę). Kernterjerai nėra dirbtinai išvesta veislė – jie vystėsi natūraliai daugiau kaip šimtą metų Škotijos šiaurės ir šiaurės vakarų aukštumose bei vakarų salose. Jų protėviai medžiodavo ūdras, lapes, barsukus, žiurkes ir kitus graužikus. Kernterjerus laikė ir didelių dvarų savininkai, ir ūkininkai.

1910 m. po didelių diskusijų ir ginčų dėl veislės vardo galų gale buvo sutarta veislę pavadinti dabartiniu kernterjero vardu, atsižvelgus į šių šunų elgseną. Angliškai žodis „cairn“ reiškia memorialinę piramidę iš akmenų. Krūvos akmenų salose žymėjo senovės romėnų kareivių kapus, ilgainiui jos apaugo krūmais, gervuogėmis ir peraugo į uolas. Šios uolos tapo idealiomis vietomis, tinkamomis ūdroms ir kitiems graužikams veistis. Tai buvo vietovė, kur mažas šuo galėjo panaudoti savo įgūdžius. Taip mažasis terjeras virto kernterjeru.

1911 m. buvo sudarytas Kernterjerų veislės standartas, vėliau tapęs pagrindu dabartiniam Standartui, pagal kurį kernterjerai yra vertinami šiandieninėse šunų parodose.

Daugelį metų kernterjerai ir Vakarų Škotijos baltieji terjerai buvo kryžminami. 1924 m. lapkričio 24 d. Britų šunininkystės klubas priėmė sprendimą, kad nuo 1925 m. sausio 1 d. šios dvi veislės yra skirtingos ir negali būti kryžminamos. Taigi šiandien kernterjerai ir Vakarų Škotijos baltieji terjerai turi atskirus standartus, įrodančius individualumą.